užpečkis

×ùžpečkis sm. (1) Rtr, NdŽ, KŽ, DūnŽ, užpečkỹs (3^b) Upt, Btg, Trk 1. M, J.Jabl, Lš, Vv, Zp, Lkš, Jrb, BM258(Grz), Lg, Btg, Jdr, Lž vieta už krosnies, užkrosnis: Vaikai, nesiauskite, eikite į gumbinę, t. y. užpečkį JI490. Sėdi senutė ùžpečkin Šlvn. Aš pats ka buvau piemeniukas, ùžpečkė[je] liuobėjau gulėti Akm. Kai kas nors ateina, vaikus grūda ùžpečkin Paį. Su tokiais batais tik užpečky lindot Vdžg. Ans ùžpečkė[je] gyveno, tas velniukas Nv. Aš pas savo motinelės vis po jaunimelius, o pas tavęs, bernuželi, vis po užpečkelį LTR(Rs). Mendelis nebeteko to paskutinio minkštinančio širdį veiksnio – prisirišimo prie savo užpečkio Vaižg. | prk.: Gera buvo mano motinytė, tik už vyro išrinkimą lei ją Dievas užpečkỹ palaiko Ps. ^ Ko sėdi kaip senis užpečkỹ Pg. Užstatė tą kuodą i sėda kaip vel[nia]s ùžpečkė[je] Trk. Skolintojas vidun – skolinykas ùžpečkin Pš. Ùžpečky gimus, an zelkio užaugus (čia gimusi, čia augusi) Grš. Ùžpečky augęs – nieko nežino J. Buvo užpečky augę, pro koklį penėti KlK33,89. Ùžpečkė[je] augau, pro pūdynę veizėjau Yl. Maiše gimęs, užpečky augęs – ką žinos Sln. Ùžpečky gimus, kerčio[je] užaugus Gs. Gimė ùžpečkyje ir mirs užpečkyje LTR(Vs). Peludėj gimdyta, ùžpečky augyta, už kūlio bernelio ir nutekėjo Gs. Užpečky gimdytas, maiše augytas LTR(Zp). Užpečky augęs, pakrautėj džiūvęs, į mergeles bežiūriąs (smuikas) Up. 2. Al, Vv, Pln, Jnš, Skrb tarpas tarp krosnies ir sienos: Už molinių pečių buvo toki ùžpečkiai malkom džiovyt Pns. Ùžpečkį laikyk tuščią, kad kas neįsidegtų Dkš. Ùžpečky statydavo kačergą, šluotą, rakandus teip Tlž. Paskuo ans įlipo į ùžpečkį, tas katinas Tl. Koks senukas turės smuiką i pačirškys kaip svirplys užpečkė̃[je] Šv. Svirpliai žiemą užpečkiuose ir po pečium svirpia J.Jabl(Lp). 3. Žvr, Slv prastajame trobos gale esantis kambarėlis, pryšininkė: Ùžpečkis yra pečkamaris J. Seniau gaspadorius visą laiką ùžpečky gulėdavo KzR. 4. KŽ prk. nuošali vieta: Nusikraustė gyvent į tokį ùžpečkį, nė privažiuot negal Jnš. Vienas senukas, Panemunės užpečkyje tupėdamas, šitokią pasakėlę pasakė A1885,325.

◊ į ùžpečkį sulį̃sti pasislėpti (apie bailį): Iš kur užaugs ereliai, jeigu mūs vadai, pasirodžius žandarui, sulenda į užpečkį V.Kudir.

į ùžpečkį pasodìnti paniekinti, nustumti į šalį: Marti da munęs į ùžpečkį nepasvadìns Vkš.

kaĩp Diẽvo (pas Diẽvą, pas Põndievą) ùžpečkyje labai gerai, jauku: Butkiuose gyventi buvo taip gera, kaip, anot to, paties Dievo užpečkyje Vaižg. Gyvenam kaĩp pas Põndievą ùžpečkė[je] Tv. Dabar gyvenu kaip pas Dievą užpečky Žem.

ùžpečky liñdoti (sėdė́ti, smil̃kti) būti paniekintam: Nešoki, nedainiuoji – liñdok ùžpečkė[je] Šv. Taip ir nugyvenau visą savo amželių ùžpečkė[je] sėdė́dama Vkš. Stengsiąsis, kad brolio duktė išeitų gerą mokslą, kad merginai nereiktų užpečky smilkti Pt.

vélnio ùžpečkyje labai toli: Turbūt ir pačiame velnio užpečkyje jų (lietuvių) atrastumei rš.